Stereotipus griaunantys namai

Prestižinėje Žaliakalnio vietoje įsikūrusi legendinė radijo gamykla „Banga“ stovėjo apleista daugiau nei dvidešimt penkerius metus. Dvidešimt penkerius metus, Karlai! Prie pat Prisikėlimo bažnyčios esantis pastatas iš kažkada virusio kultūrinio gyvenimo centro tapo giliu miesto skauduliu. Tačiau, laimei, situacija keičiasi.

Seimas po vyriausybės išvadų ketina svarstyti žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje. Įstatymas nemažai aptarinėtas žiniasklaidoje, bruzda verslas, tačiau visuomenė šioje istorijoje lyg ir neturi jokio vaidmens.

„Citus“ analitikų skaičiavimu, ketvirtis baigėsi – jau banaliai dar vienu – rekordiniu mėnesiu. Kovą sostinės pirminėje būsto rinkoje rezervuoti net 966 nauji butai ir kotedžai, o per visą pirmąjį ketvirtį – net 2446. Tai yra beveik 60 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir 24 proc. daugiau nei per tris paskutinius 2020 m. mėnesius.

Nekilnojamojo turto projektų plėtros ir valdymo įmonės „Citus“ projekte „Link Ten“ prasideda statybos darbai. Projekto 80 proc. statybos baigtumą pasiekti planuojama per metus – 2022 m. I ketv. Statybų valdymu užsiims grupės įmonė „Citus Construction“.

Vilniaus būsto rinka toliau stebina: išankstiniai „Citus“ rinkos duomenys rodo, kad vasaris sostinėje pažymėtas dar vienu rekordu. Net ir atėmus galimus „sukritimus“ (tikėtina, anksčiau įvykusias rezervacijas). Antrąjį metų mėnesį buvo rezervuota net 720 naujų būstų (butų kotedžų).

Konkrečiai prognozuoti, kaip pandemija pakeis būsto rinką Lietuvoje ir jos klientų bei dalyvių lūkesčius bei elgseną, kol kas dar per anksti: nepraėjo ir pats koronaviruso pavojus, o rinkos aktyvumo svarstyklės, kaip matėme, per metus gali apsiversti ne vieną kartą. Tuo tarpu, nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo įmonės „Citus“ užsakymu pernai spalio-lapkričio mėnesiais „Sprinter tyrimų“ atlikta apklausa atskleidžia daugiau informacijos, kaip keitėsi Vilniaus ir Kauno būsto pirkėjų pasirinkimo kriterijai.

„Citus“ analitikų išankstiniais duomenimis, šių metų sausio mėnuo Vilniuje užbaigtas su daugiau nei 700 rezervuotų naujų būstų (butų ir kotedžų) pirminėje rinkoje. Palyginimui, rekordiniu greičiu startavusiais 2020 m. sausį rezervuota 556, sėkmingiausiais, vertinant visus metus, 2019-aisiais – 507.

Jei ne dvigubas karantinas, praėję metai, neabejotinai, būtų tapę rekordiniais sostinės būsto rinkai. Tiesa, po pirmojo karantino trumpam buvo atsiradę skelbusių priešingus rekordus ir kolapsą, tačiau taip neįvyko. Taigi, trumpai: kas ir kodėl, nes tiek net pats nepamenu, kad būčiau apie rinką kalbėjęs bet kuriais kitais metais.

2020–uosius dar ilgai prisiminsime kaip nepaprastai sunkius įprastą rutiną sutrikdžiusius ir daugumą mūsų dukart namuose įkalinusius metus. Tačiau kai kurie pokyčiai leido atrasti naujas galimybes, padėjo išvengti visiškos gyvenimo ir ekonomikos stagnacijos, sako nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo įmonės „Citus“ pardavimų vadovė Andželika Keršytė.

Praėjus mėnesiui po antrojo karantino pradžios, kol kas dar sunku tiksliai vertinti jo įtaką būsto rinkai. Kiekvienų metų gale ji šiek tiek atvėsta, todėl vienareikšmiškai pasakyti, ar šių metų rezultatas yra sezoniškumo, ar karantino išdava, dar yra per sudėtinga – tai parodys vėlesni mėnesiai. Visgi, lapkričio mėnesio rezultatai – geri ir teikia optimizmo, kad Lietuvos ekonomikai antrasis karantinas turės dar mažesnę įtaką nei pavasarinis laikotarpis.

Nuotoliniai susitikimai – patogu, efektyvu ir smagu. :)

Sostinės Justiniškių mikrorajone, buvusio Buivydiškių dvaro pašonėje, „Citus“ pradeda projektą „PaJustis“, kurį sudarys penki triaukščiai daugiabučiai su 100 butų ir 80 dviejų aukštų kotedžų. Projekto pardavimai startuoja lapkričio 27 d., o namus planuojama pradėti statyti dar šiais metais: pirmiausia iškils pirmasis kotedžų etapas, o daugiabučiai – antruoju ir trečiuoju etapais. Visus keturis etapus ketinama baigti 2022 m.

Paskelbus antrąjį karantiną, jį sutikome ramiau: iš vienos pusės, pavasarį išmokome su tuo gyventi, iš kitos – supratome, kad reikia situaciją vertinti rimtai ir negalima su ja žaisti. Tai reiškia, kad matėme, kokios pasekmės bus, jei gyvenimas sustos – o to nenorime niekas. Todėl turime prisitaikyti prie aplinkybių ir gyventi tokiu greičiu, kokį jos leidžia, tačiau nuolat judėti į priekį.

COVID–19 tempo nestabdo: Europoje prasideda pakartotini ribojimai, o su jais – ir naujos aktualios ekonomikos prognozės. Šiaurės Europos rinkos, kurioms priskiriama ir Lietuva, patyrė „V“ formos ekonomikos atsigavimą. Ekonomistai išlieka budrūs, pavojaus varpais dar neskambina, tačiau sutinka, jog ankstesnės optimistinės prognozės gali šiek tiek koreguotis. Pokyčiai, žinoma, sujudins ir nekilnojamojo turto (NT) rinką.

Vilniaus naujų būstų kol kas kopia aukštyn: spalio mėnesį, išankstiniais „Citus“ duomenimis, rezervuoti 627 butai ir kotedžai. Iš viso per 10 šių metų mėnesių sostinėje rezervuoti 4 254 nauji būstai.

Sparčiausiai besivystančiame sostinės Šnipiškių mikrorajone nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo įmonė „Citus“ pristato naują žaidėją – būsto projektą „Link Ten“. Dviejuose A+ energinio efektyvumo klasės 5 ir 6 aukštų namuose vilniečiai galės rinktis iš 114 skirtingo ploto ir kambarių skaičiaus butų. Investicijos į projektą sieks apie 9 mln. eurų, o statybas planuojama pradėti kitų metų pradžioje.

Dėl solidžių Lietuvai skirtų paramos projektų kils nekilnojamojo turto (NT) kainos. Tai jau matyti. O dėl to, kad balandį išmokus dirbti iš namų ne viena įmonė ir toliau svarsto bent iš dalies darbą organizuoti taip, jog darbuotojai nuolat nesėdės biuruose, ne tik populiarės atokiau miesto centrų esantys būstai – tai gali tapti galimybe regionuose esančiam NT.

Visuomenė, valdžios institucijos, medikai ir verslas sulaikę kvėpavimą laukia antrosios koronaviruso bangos. Kokios priemonės bus taikomos jo suvaldymui? Ar vėl sėdėsime namuose ir nekišime iš jų nosies? Jei vėl kasdienį gyvenimą sukaustys apribojimai, viskas sustos ir, nors tai bus nebe taip netikėta, gal net šiek tiek įprasta, bet, greičiausiai, skaudžiau atsilieps.

Įmonės steigėjui nuolat ieškoti naujų verslo galimybių ir rūpintis kasdieniais bendrovės reikalais – sekinanti užduotis. Kad nereikėtų sėdėti ant dviejų kėdžių, akcininkas atsakomybe gali dalytis su samdomu vadovu.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Citus“, prasidėjus karantinui, turėjo vienokį krizės planą, tačiau po 3,5 mėn. mėnesių grįžo į priešpandeminę plėtrą – Vilniuje bei Kaune bendrovė pradėjo 4 butų projektus.

Būtent taip pasielgėme mes, 15min žurnalistai, nusprendę parą praleisti žaliausiu būstu Lietuvoje tituluotuose „Aeronamuose“ – vieninteliame būste Lietuvoje, turinčiame lietuvišką A++ energinės klasės ir vokišką „Passivhaus“ sertifikatus.

Prestižiniame Kauno Žaliakalnio rajone nekilnojamojo turto projektų valdymo įmonė „Citus“ pristato unikalų daugiafunkcinį konversijos projektą „Radio city“. Projektas plėtojamas atnaujinant buvusios gerai žinomos Kauno radijo gamyklos „Banga“ pastatus.

Nori tapti geriausių Lietuvoje projektų* statybos vadovu? Kviečiame prisijungti prie CITUS komandos!

Skirtingų sričių specialistai visame pasaulyje sutartinai kartoja: pasaulis po karantino nebebus toks, koks buvo. Keičiasi gyvenimo būdas, suvokimas apie namus ir aplinką, apie darbą ir bendravimą. Tai įvyksta ne vien dėl Lietuvoje neseniai pasibaigusio karantino, bet ir dėl nuojautos, kad tokie globalūs reiškiniai, verčiantys koreguoti gyvenimo ritmą, gali kartotis, rašoma pranešime.

„Citus“ Kaune, Dainavos ir Žaliakalnio rajonų sankirtoje pradėjo statyti projektą „Klevų namai“, į kurį investuos apie 8,8 mln. eurų. Statybos darbai pradėti birželio mėnesį, o 80 proc. statybos baigtumą planuojama pasiekti per 10 mėn. – 2021 m. antrąjį ketvirtį.

Perkant NT, svarbu ne tik žinoti savo poreikius, bet ir mokėti derėtis su pardavėjais. Sėkmingos derybos gali būti pirkėjo galimybė gauti nuolaidą arba kitų pridėtinių verčių. Kaip derėtis su būsto pardavėju?

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Citus“ Vilniuje pradeda daugiabučių projekto „Miško ardai“ antrąjį etapą. Į 119 butų Burbiškėse, Burbiškių g. 6, įmonė pranešė investuosianti 9,6 mln. Eur. Šį etapą planuojama baigti 2021 m. antrąjį ketvirtį.

Įsirengiant būstą ir svarstant, kokias lubas pasikabinti, gali susisukti galva. Dėl to 15min „Būsto ABC“ paprašė bendrovės „Citus“ interjero dizainerės Rūtos Montrimaitės papasakoti apie jų tipus ir ką kiekvienas turėtume žinoti.

Kaune, šalia S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo esančiame sklype, pastatytas pasyvus būstas „Aeronamai“ paneigė daugybę mitų, apie tokio tipo pastatus. Bendrovės „Citus“ projektas įrodė, kad turint gerą idėją, užsispyrimo ir didžiulį norą viename statinyje galima suderinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus.

„Citus“ Vilniuje, Lazdynėliuose, pradeda statyti projektą „Būk čia“, į kurį investuos apie 7 mln. Eur. Statybos darbus projekte planuojama pradėti birželio 8 d., o 80 proc. statybos baigtumą pasiekti maždaug per 10 mėn. – 2021 m. balandžio mėn. Projekte siūlomi 96 butai ir 5 kotedžai, o 44 proc. butų – jau parduoti.

Karantino statistika buvo negailestinga: Vilniaus būsto rinka balandį patyrė seniai matytą nokautą po itin rezultatyvios metų pradžios. Dalis nekilnojamojo turto (NT) rinkos analitikų ir ekonomistų prognozavo, kad ši letargo būsena gali užsitęsti, tačiau tam tikri ženklai rodo, kad rinka pamažu atsigauna.

Visą pasaulį netikėtai apėmus pandemijai, o gyvenimus sukausčius karantinui, populiariu tapo posakis „nauja realybė“. Darbas iš namų tapo nauja realybe, o namams šiuo laikotarpiu teko svarbus egzaminas: ar namuose esame produktyvūs? Ar atliekame visas darbo užduotis?

„Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas nuo šiol daugiau dėmesio ir laiko skirs formuojamos įmonių grupės strategijos įgyvendinimui: investicijų paieškai, naujiems verslams ir projektams, o „Citus“ direktoriaus poziciją iš jo perima Mantas Galdikas.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Citus“, remdamasi Kinijos pavyzdžiu, Lietuvos banko (LB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomikos raidos prognozėmis, apskaičiavo naujos statybos būsto rinkos scenarijus.

Nors pasaulį purto sveikatos ir vartojimo krizė, tačiau ekonomistai yra gana pozityviai nusiteikę dėl nekilnojamojo turto rinkos situacijos. Ekspertų nuomone, didieji vystytojai augimo metais fiksavo daug geresnius pardavimus, nei tikėtasi, todėl šiandien jiems išgyventi bus paprasčiau.

„Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovas Šarūnas Tarutis atkreipė dėmesį, kad galutinei būsto kainai didelę įtaką darbo statybų kaina, kuri pastaruoju metu dėl susiklosčiusių aplinkybių neatpigo ir net kaip tik gali išaugti.

Ypač greitai ir plačiai išplitusi koronaviruso infekcija, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbta pandemija bei daugelyje šalių imtos taikyti karantino sąlygos neaplenkė ir Lietuvos. Kovo viduryje įvesti apribojimai žmonių judėjimui, įsigaliojęs nuotolinis darbas ir dalies paslaugų sustabdymas turėjo žaibišką poveikį visai mūsų šalies ekonomikai.

Situacija Lietuvoje ir visame pasaulyje keičiasi kasdien ir tai daro įtaką mūsų rutinai, darbams, įpročiams, planams.

Nuo kovo 16 d. iki kovo 30 d. galiojant karantinui dauguma CITUS darbuotojų dirbs nuotoliniu būdu – taip siekiame nuo plintančio korona viruso saugoti savo klientus bei partnerius ir saugotis patys.

Namai šalia aerodromo? Toks sprendimas iš tiesų daugeliui gali pasirodyti neprotingas. Tačiau kauniečiui Lukui Liekiui, gyvenančiam greta S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo esančiuose „Aeronamuose“, tai atrodo ideali vieta.

Visi mėgstame lyginti ir ieškoti skirtumų bei panašumų: lietuvius su latviais, vyrus su moterimis ir, žinoma, kauniečius su vilniečiais! Pasirodo, kad net būstus žmonės šiuose miestuose renkasi skirtingai, skirtingą svarbą teikia kriterijams.

2019 m. septyni nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai kartu Vilniuje pardavė 46,4% visų naujos statybos butų.

Manęs pažįstami dažnai klausinėja, kada geriausia pirkti būstą, ar butai brangs, ar pigs. Pažiūrėkime: praėjusiais metais ženkliai augo paklausa, tačiau mažėjo išduodamų statybų leidimų skaičius, todėl, tikėtina, kad šiais metais naujos statybos būsto pasiūla smuks. Remiantis pamatine ekonomikos taisykle, turi augti kainos.

Ruošiantis statyti namą, viena iš svarbiausių užduočių yra išsirinkti tinkamas medžiagas. Šiais laikais, kai siekiamybė yra energiškai efektyvūs namai, kaina jau nebėra pats svarbiausias rodiklis. Didžiausias dėmesys kreipiamas į medžiagų kokybę ir jų savybes bei tarpusavio sinergiją.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Citus“ suskaičiavo, kad pernai savo valdomuose projektuose rezervuoto būsto kiekį užaugino 29% iki 426.

Augant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams vis labiau artėja laikas, kai vien keliasdešimties centimetrų sienų neužteks – reikės naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, kurių panaudojimu, beje, jau šiandien atsiliekame nuo Europos Sąjungos iškeltų užduočių. Tačiau siekiant maksimalaus efektyvumo kartais reikia ne brangiau mokėti, o ilgiau skaičiuoti.

Kiekvieną mėnesį viešumo pasirodo vis naujų pranešimų apie NT rinkos situaciją. Daugiausia diskusijų kyla dėl rinkos „sveikatos“ ir būsto kainų tendencijos. Prieštaringos žinios kenkia pasitikėjimui rinka, apsunkina būsto pirkėjų apsisprendimą ir juos trikdo.

Išmaniųjų namų sąvoką šiandien yra girdėjęs kone kiekvienas. Tačiau toli gražu ne visi supranta, kokia tikroji šių technologijų paskirtis. Vis dar vyrauja įsitikinimas, kad tai yra prabangos dalykas, skirtas tik labiausiai išlepusiems. Vis dėlto, išmanūs namai ne tik daugeliu atžvilgių palengvina buitį, bet ir padeda taupyti. Dar daugiau – greitai neišmanaus namo statymas turbūt primins mygtukinio telefono pirkimą šiandien.

Inovacijų projekte „Aeronamai“ taikomi moderniausi energinio efektyvumo sprendimai. Vienas jų – „Bauroc“ akytojo betono mūro sistema. Tai ne tik „kvėpuojančios“ išorinės bei vidinės sienos, bet ir sąramos, perdangos plokštės, „U“ formos blokeliai ir kiti produktai.

Pirmasis Baltijos šalyse demonstracinis nekilnojamojo turto projektas „Aeronamai“ kėlė sau ne vieną tikslą – tapti pirmuoju Lietuvoje A++ klasės pastatu, neeikvoti papildomos energijos – turėti pasyvaus namo sertifikatą ir galiausiai – turėti aiškią architektūrinę viziją, o galiausiai net „temą“. Paskutinieji aspektai visuomenei dažnai atrodo nesuderinami – pasyvus namas laikomas kvadratine dėžute su mažais langais.

Prie Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo neseniai užbaigtas statyti kelių butų eksperimentinis namas, bendrovės „Citus“ projektas „Aeronamai“ pretenduoja į aukščiausių energinio efektyvumo klasių A++ ir „Passivhaus“ (tarptautinį pasyvaus namo) sertifikatus. Namo projektas jau yra sertifikuotas, tačiau galutiniai sertifikatai suteikiami tik po to, kai būstas metus eksploatuojamas ir kas mėnesį skaičiuojami jo naudojamos energijos ir vandens kaštai.

„Aeronamai“ apšiltinimui panaudota „PAROC“ akmens vata – vienas iš ypač svarbių faktorių, leidusių pasiekti ypač aukštą A++ energinio efektyvumo klasę. Ši vata pasižymi ne tik ilgaamžiškumu, kurį nulemia medžiaga iš kurios ji gaminama – akmuo, – bet ir tuo, kad yra nedegi bei gerai izoliuoja garsą. Visos šios savybės ypač svarbios gyvenimo komfortui.

Būstas visada buvo viena didžiausių ir atsakingiausių investicijų, nors tai ir nebėra vienkartinis gyvenimo pirkinys. Todėl jo pirkimui reikia negailėti laiko, kruopščiai pasiruošti ir padaryti namų darbus. Būsto įsigijimo procese dalyvauja dvi pusės – pirkėjas ir pardavėjas, todėl svarbu suvokti, kad galutinė sėkmė yra bendradarbiavimo, o ne mūšio vaisius.

A. Karazino vadovaujama bendrovė įrengė net 4 skirtingas jėgaines ant bendrovės „Citus“ Kaune vystomo projekto „Aeronamai“ stogo. Šį namą sudaro 4 butai, kol kas „Citus“ jį pristato kaip demonstracinį A++ klasės būstą, tačiau jei čia apsigyvens naujakuriai ir susiburs į bendriją, jie taps pirmuoju (arba vienu pirmųjų) elektros energiją gaminančiu kelių butų namu.

Inovacijų projekte „Aeronamai“ taikomi moderniausi energinio efektyvumo sprendimai. Ypatingą pastato ir jo elementų sandarumą užtikrino patentuotos aukštųjų technologijų „SD 30“ naudojamos medžiagos ir specialistai.

Kaune statomuose pirmuosiuose A++ klasę atitinkančiuose „Aeronamuose“ šiltinimui, dėl gerų šiluminių savybių, nedegumo, garso izoliacinių savybių, buvo pasirinkta akmens vata, kurią jau daug metų savo energiškai efektyvių pastatų projektuose naudoja patikrintus sprendimus siūlanti bendrovė „Paroc“.

Inovacijų projekte „Aeronamai“ taikomi moderniausi energinio efektyvumo sprendimai. Specialiai projektui gaminti mediniai langai yra neįprastai dideli tokios aukštos energinio efektyvumo klasės namams. Juos „Langų gama“ projektavo ilgiau nei gamino. Vertėjo? Taip!

Nors apie tai šiuo metu kalbama daug, energinė klasė tikrai nėra vienintelis, o ir ne pagrindinis dalykas, lemiantis pastato kokybę. Žinoma, mažesnės sąskaitos už šildymą visada džiugina, tačiau sveikam ir patogiam gyvenimui to tikrai neužtenka. Kaip tik todėl pastato tvarumas ne tik daro tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei, bet ateityje lems ir jo vertę bei konkurencingumą rinkoje.

Inovacijų projekte „Aeronamai“ taikomi moderniausi energinio efektyvumo sprendimai. „Velux“ stogo langai – lyg dar vienas šeimos narys. Jie reaguoja į šviesą, vėją, lietų, patys užsidengia ar užsidaro. Jie ne tik gerai saugo namų šilumą, bet ir nenaudoja elektros energijos, o pasigamina ją patys.

Inovacijų projekte „Aeronamai“ taikomi moderniausi energinio efektyvumo sprendimai. Švariausia energija – iš gamtos. Galinga „Aeronamų“ saulės jėgainė užtikrina, kad pastatui ištisus metus beveik visai nereikėtų papildomos elektros energijos.

Turbūt ne vienas yra pratęs sunerimti, kai dideli lašai pradėję kristi iš dangaus ir tamsūs debesys perspėja: „Vėl neuždariau prieš išeidamas langų balkone, viskas bus šlapia!“. Šiandien tuo rūpintis naujus langus įsidėję gyventojai neturėtų – naujausių technologijų sensoriai pajutę pirmuosius lašus patys užveria stoglangius ir langus. Inovatyvūs stogo langai šiandien pateisina gyventojų poreikius su kaupu, tačiau galioja stereotipas, kad projektuojant namą investicija į juos gali kirsti per piniginę. Kaip yra iš tiesų rinkoje ir kiek verta skirti stoglangiams?

Inovacijų projekte „Aeronamai“ taikomi moderniausi energinio efektyvumo sprendimai. Namo klimatą reguliuoja išmanioji "Danfoss Link" sistema, kontroliuojanti šildymą ir vėdinimą, kuri automatiškai paskaičiuoja, kada įjungti vieną ar kitą funkciją.

Inovacijų projekte „Aeronamai“ taikomi moderniausi energinio efektyvumo sprendimai. Tačiau nepamirštos ir kasdienio komforto bei gyvenimo kokybės detalės: įmonės „iHouse“ įdiegta sistema valdo apšvietimą, muziką, žaliuzes, apsaugos sistemą ir kitas.

„Aeronamai“ – projektas, kuriuo džiaugiamės ir didžiuojamės. Čia prieš savaitę priėmėme kompetentingą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija | LNTPA konkurso „Už darnią plėtrą“, kuriame šiemet dalyvauja ir šis projektas, komisiją.

Nors tokio būsto tipo, kaip kotedžas, formaliai net neegzistuoja, jo populiarumas tarp pirkėjų vis auga. Dažniausiai tai dvibutis ar keliabutis namas, turintis bendrą sieną su kaimynais (sublokuotas per buto sieną, garažą ar stoginę), atskirą įėjimą, kiemelį. Žmonės juos vertina, nes vis dažniau tai būstas miesto ribose, tačiau siūlantis daugiau privatumo ir lankstumo įsirengiant.

Statant A++ energinio sertifikato siekiantį „Aeronamų“ projektą Kaune, šalia Dariaus ir Girėno aerodromo įdiegta „Danfoss Link“ šildymo sistema, leidžianti visiems keturiems butams individualiai reguliuoti šildymą ir efektyviai panaudoti iš žemės gelmių išgaunamą geoterminę energiją. Apie tai, kaip ši sistema veiks ir kiek bus galima sutaupyti pasakoja bendrovės „Danfoss“ šildymo sistemų specialistas Andrius Timofejevas.

Šių metų NT rinka pasižymi šiokiu tokiu bangavimu, tačiau vertinant tris pirmuosius ketvirčius matomas bendras stabilus augimas. Pirmasis ketvirtis, galbūt dėl negatyvių vyravusių nuotaikų viešojoje erdvėje praėjusių metų gale ir šių pradžioje, buvo lėtesnis nei tikėtasi (ir mažiau sėkmingas nei 2017 m. pirmasis ketvirtis), rašoma atsiųstame pranešime spaudai.

Konkurse „Už darnią plėtrą“ dalyvauja nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ įgyvendintas projektas „Aeronamai“. Tai – aviacijos ir technologijų entuziastams skirti namai, statomi šalia vieno seniausių Europoje S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo Kaune.

Panašu, kad prasidėję metai bus įdomūs. Jie turėtų būti svarbūs visai Lietuvai, nes besikeičianti ekonominė ir geopolitinė situacija pasaulyje perskirstys jėgas ir parodys, kas ko yra verti. Bet apie viską nuo pradžių.

Pajamos iš parduotų būstų „Citus“ valdomuose projektuose (vertinant pasirašytas notarines sutartis) pernai išaugo 32,6 proc. – nuo 24 mln. Eur 2017 m. iki 31,8 mln. Eur 2018 m.

Vasario 7 d. CITUS vadovas Mindaugas Vanagas demonstracinio NT projekto „Aeronamai“ iššūkius ir pamokas pristatė Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos (LNTPA) organizuojamoje metinėje konferencijoje „CORE“.

Dviejų aukščiausios energinės klasės dvibučių projekto įgyvendinimas užtruko metus ilgiau ir kainavo du kartus daugiau, nei planuota. Tačiau projektą vysčiusi nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Citus“ teigia nevertinusi projekto tik kaip paprastos investicijos – įgavo vertingos patirties, kuri pravers ateities projektuose.

Nobelio premijos laureatas ekonomistas Robertas Shilleris yra sukūręs terminą „Naratyvų ekonomika“ – tai situacija, kai rinką veikia ne tik duomenys, bet ir nuotaikos, nuomonės. Būtent tokį „naratyvų ekonomikos“ atvejį būsto rinkoje matėme pernai: kai sausio mėn., tikėtina, veikiant pesimistinėms prognozėms rinka mėnesiui smarkiai stabtelėjo. Nežiūrint to, prognozėms nesipildant vėliau rinka atsigavo.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Citus“ rinkodaros vadovės pareigas šiandien pradeda eiti Erika Maslauskaitė, pastaruoju metu dirbusi IT kompanijos „TeleSoftas“ rinkodaros vadove.

Ko šiuo metu tikėtis nekilnojamojo turto (NT) rinkoje: perkaitusi ji ar auganti, prognozuoti nedrįsta ir NT specialistai. Dangų raižantys kranai rodo – statybų išties daug. Visgi „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas teigia, jog situacija NT rinkoje tokia įvairi, jog atsakyti, kas laukia rytoj išties sudėtinga.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Citus“ šių metų pirmąjį ketvirtį savo valdomuose būsto projektuose rezervavo 63% daugiau butų ir kotedžų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ duomenimis, per šių metų balandžio mėn. Vilniaus pirminėje būsto rinkoje buvo rezervuotas rekordinis skaičius – 646 būstai (butai ir kotedžai). Kaune per tą patį laiką rezervuoti 104 būstai.

Nors gyvenamosios vietos keitimas yra labai atsakingas žingsnis, tačiau laikai, kai namai buvo statomi tokie, kad tiktų visiems, o pirkdavome būstą tik kartą gyvenime – jau praeityje. Šiandien gyvenimo tempas reikalauja, kad viskas tame gyvenime būtų subalansuota – būstas taip pat turi atitikti konkretaus tarpsnio poreikius ir galimybes, kad netaptų našta, rašoma pranešime spaudai.

Vien per šių metų pirmąjį ketvirtį šalyje parduota 8 proc. daugiau nekilnojamojo turto objektų nei pernai tuo pačiu metu. Įkaitusi NT rinka reikalauja netradicinių sprendimų, todėl NT projektų vystytojas „Citus“ nusprendė pardavimo procesą apversti aukštyn kojomis.

Buitinė technika, paskraidymai oro balionu, nemokamas parkingas, padengtas rezervacijos mokestis, akcijos, nuolaidos – naujo būsto pardavėjai sukasi kaip išmanydami, viliodami potencialius naujakurius netikėtomis dovanomis. Nors gyventojų pajamos auga, tačiau gegužę butų vėl parduota mažiau. NT brokerius tai verčia sukti galvą, o ekspertai pastebi pirmuosius streso signalus rinkoje.

Ekonomikos klasika teigia, kad kainos laisvoje rinkoje, iš esmės, priklauso nuo paklausos ir pasiūlos santykio: jei paklausa auga labiau nei pasiūla, kainos didėja, jei atvirkščiai – mažėja. Žinoma, yra dar ir kiti veiksniai: sąnaudos, būsto kainas veikia paskolų aplinka, vartotojų lūkesčiai ir kiti dalykai, o absoliučius pasiūlos ir paklausos dydžius įvertinti yra sunku.

Vilniaus būsto rinka demonstruoja net optimistiškiausias prognozes viršijantį augimą, kurį vien tik pozityviais pirkėjų lūkesčiais ar kylančia ekonomika, palankiomis skolinimosi sąlygomis bei žmonių perkamąja galia paaiškinti sunku. Tikėtina, kad aktyvumą paskatino ir pernykštės krizės prognozės, dėl kurių žmonės suskubo priimti sprendimus.

Jau kitą savaitę Palangoje įvyksiančiose „Aurum 1006“ km lenktynėse pasirodys panevėžiečių komanda „Citus“. Lenktynininkai startuos dyzelinių automobilių klasėje „Volkswagen Golf“ automobiliu. Naujai suformuota komanda šiuo metu pasinėrusi į treniruočių ciklą.

Sėkmė šypsosi tiems, kas jos neišsigąsta. Tokį įspūdį palieka metų pradžioje Fortūnos palytėta pora iš Mažosios Lietuvos – Domas Dumikas ir Danguolė Misonienė. Vos laimėję loterijoje naujutėlį daugiau kaip 150 tūkst. eurų vertės kotedžą sostinėje jiedu tvirtai pasakė – kraustysimės, nors ta sostinė yra daugiau kaip už 200 km nuo gimtųjų namų Viešvilės miestelyje, Jurbarko rajone, rašoma pranešime spaudai.

Jei gyvenime pritrūkote iššūkių, kraustykitės į naujus namus. Daugeliui šis procesas tampa tikru išbandymu – kokį būstą rinktis, kurioje vietoje, kokį biudžetą jam galite skirti ir galiausiai – kaip nauji namai turėtų atrodyti? Jei sklandžiai įveikėte etapus susijusius su būsto tipu, jo kaina ir pageidautina lokacija, vis dar laukia namų įrengimo galvosūkis, rašoma pranešime spaudai.

Žaliausias Lietuvoje būsto projektas „Aeronamai“ tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu Baltijos šalyse būsto projektu, įvertintu dviem aukščiausios energinės klasės sertifikatais. Negana to, visą reikiamą elektros energiją – ir skirtą šildymui, vėsinimui ar vėdinimui, ir kasdienėms gyventojų reikmėms – pastatas pasigamina pats ir yra bene vienintelis toks pastatas Lietuvoje. Visame pasaulyje elektros energija beveik ar visiškai apsirūpinančių pastatų nuolat daugėja ir jie laikomi ateities namais, padedančiais mažinti šiltnamio efektą.

Toliau skaičiuojame epitetus „vienintelis“ mūsų projektui „Aeronamai“.

Vadovo pomėgis ir idėja, virtusi į didelį galvos skausmą sukėlusį projektą greta S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo Kaune, šiandien pretenduoja tapti geriausio gyvenamojo būsto kategorijos projektu konkurse „Už darnią plėtrą“. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ išplėtotas projektas pavadinimu „Aeronamai“ pateiktas konkurso vertinimui.

Per paskutinius šimtą metų sugebėjome sukontroliuoti didžiąją dalį virusinių ligų, padidinome gyvenimo komforto lygį, turime galimybę gyventi technologiškai pažangiuose namuose, bet visi šie patogumai sukūrė naujų problemų. Patogus ir pasyvus gyvenimo būdas sumažino fizinį aktyvumą, mažiau dėmesio skiriame mitybai, patiriame daugiau streso, įtampos ir socialinės izoliacijos. Nenuostabu, kad ant tokio pamato sparčiai auga sveikesnės gyvensenos poreikis, rašoma pranešime spaudai.

Sugalvojai idėją, imi ir darai! Paprasta pasakyti, sunku įgyvendinti. Iš kur gaut drąsos pradėt? Koks turėtų pirmasis žingsnis, norint įgyvendinti savo siekius? Ko moko pergalės versle? Laidoje „Boso valanda“ diskutuos vadovų konsultantas Saulius Jovaišas ir kompanijos CITUS vadovas Mindaugas Vanagas.

Baltijos šalių rinkodaros, reklamos, dizaino, komunikacijos apdovanojimuose „BalticBest“ agentūra „McCann Vilnius“ šiais metais buvo įvertinta penkiais apdovanojimais. Rinkodaros efektyvumo kategorijoje bronzą jums pelnė brangiausio kilimėlio kampanija, kurta „Citus“ bendrovei.

Šalyje tebekylant būsto kainoms, o sostinėje vis garsiau kalbant apie stoties rajono gentrifikaciją, dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ į Lietuvą atveža itin aktualų filmą „Spaudimas“.

Besikeičiantis gyvenimo būdas keičia požiūrį į būstą ir jam keliamus reikalavimus. Jei kažkada būstas buvo didžiausiu gyvenimo turtu, kurį žmonės stengėsi pirkti tokį, kad jis tiktų visą gyvenimą, šiandien situaciją yra pasikeitusi kardinaliai. Finansavimo galimybės, paprastesnis būsto pirkimo ir pardavimo procesas, pasiūla ir įperkamumas leidžia būstą keisti pagal poreikius: jį išaugame kaip drabužį, o tada perkame naują, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pasakymas, kad 2019-ieji Lietuvos NT rinkoje buvo pažymėti stebinančio aktyvumo ir sėkmės, nenustebins net visiškai šia sritimi nesidominčių žmonių. Šalies ekonomikos, o ypač NT rinkos augimo skaičiai – daugiau nei įspūdingi ir jie bus aptarinėjami dar ilgai. Tuo tarpu 2020-ieji, žiūrint iš šalies, gali būti gan nuobodūs. Bet tai – ir teigiamo pokyčio, vis didėjančios rinkos brandos požymis.

Kai nemėgsti patirti nesėkmės ir ieškai sprendimo blogai situacijai išspręsti, tuomet ir ateina laimėjimai. Prie laimėjimų yra priprantama, o jei atsiranda principai ir jie yra ugdomi, tuomet sėkmė ir motyvacija eina koja kojon. Kiekviena pergalė motyvuoja kitą. Taip mano Mindaugas Vanagas, kompanijos CITUS vadovas, ir jis tiki, kad moka laimėti.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Citus“ Vilniaus Lazdynėlių mikrorajone planuoja du daugiabučius ir 5 kotedžus. 0,5 ha ploto sklype Bukčių g. 6 penkiaaukščiuose planuojami 104 butai, kurių plotas sieks 28–79 kv. m, pranešė bendrovė. Numatomas kotedžų plotas – 85 kv. m.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Citus“ vietoje buvusio raketų techninio diviziono plėtoja daugiabučių projektą „Miško ardai“, orientuotą į sveiką gyvenimo būdą. Burbiškių gatvėje statomuose daugiabučiuose iš viso suplanuoti 305 butai. Dabar „Miško ardai“ pretenduoja tapti geriausio gyvenamojo būsto kategorijos projektu konkurse „Už darnią plėtrą“ ir yra pateiktas konkurso vertinimui.

Paprastai pristatant namus kalbama apie patogų susisiekimą, jaukumą, komfortą, dizaino sprendimus ir kitus būstui įprastus dalykus. O kas, jei projektas yra tiek unikalus, kad tokie įprasti apibūdinimai tiesiog nublanksta? Istorinį aerodromą atveriantys langai, lėktuvų kilimo ir tūpimo takas tiesiog kieme, preciziškas tikslumas ir drąsus inovatyvumas – tokie yra Kaune įsikūrę „Aeronamai“. Dėmesio! Įsikurti čia pasiseks tik vienam laimingajam – skelbiama ketvirtojo piloto atranka.

Gyvenimiška tiesa, kad žmonės nori gyventi šiltai, patogiai ir už tai nepermokėti. Šilumos kainos vien lyginant šių metų ir 2017-ųjų vasario mėnesius išaugo beveik 7 proc. Tačiau protingai planuojant vidinių patalpų šildymo sprendimus, kiekvienas galėtų labiau mėgautis komfortu namuose ir mažesnėmis sąskaitomis už komunalines paslaugas.

Šalia S. Dariaus ir S. Girėno oro uosto įsikūrę „Aeronamai“ – gyvenamųjų namų kompleksas. Tai demonstracinis inovacijų projektas Kaune, pirmasis ir vienintelis Lietuvoje turintis A++ ir „Passivhaus“ sertifikatus, energiškai savarankiškas, t. y. pasigaminantis visą eksploatacijai būtiną energiją. Inovatyvi Lietuva – ar tikrai jau netrukus visi gyvensime išmaniuose namuose?

Kaune aviacijos ir technologijų entuziastams statomuose „Aeronamuose“ pritaikyti efektyvūs „Paroc“ akmens vatos izoliaciniai sprendimai. UAB „Citus“ plėtojamas gyvenamųjų namų projektas tampa pirmuoju NT projektu Lietuvoje, kuriam suteikti ir Vokietijos „Passivhaus“ instituto, ir Lietuvos Statybų produkcijos sertifikavimo centro aukščiausios energinio naudingumo A++ klasės sertifikatai.

Ne vienas statęs namą žino, jog įvairiose srityse tenka griebtis kompromisų. Lietuviams norisi į namus įsileisti kuo daugiau taip retai matomos saulės spindulių, tačiau vitrininiai langai į namus praleidžia ir daugiau šalčio. Kaip CITUS vystomam projektui „Aeronamai“, kuris turės A++ energinio naudingumo klasės bei „Passivhaus“ sertifikatus, pavyko atverti įspūdingą S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo panoramą vitrininiais langais ir kartu įtilpti į sandarumo reikalavimus?

Kiekvienas norėtų namų, kuriuose galėtų jaustis ne tik komfortiškai bei šiltai, bet ir saugiai. Ir šiuolaikinės medžiagos bei technologijos tai leidžia. NT bendrovės „Citus“ Kaune statomi „Aeronamai“ gali būti vadinami svajonių namais, nes atitinka aukščiausius galimus A++ klasės reikalavimus, yra energiškai efektyvūs ir ypač saugūs, kadangi juose naudojamos nedegios medžiagos.

Nekilnojamojo turto plėtotojai į 2018-uosius žengia drąsiai – didžiausi rinkos žaidėjai investicijas dvigubina. Šiais metais aštuoni vystytojai Lietuvoje investuos 356,6 mln. Eur. Ši suma beveik po lygiai bus padalyta būsto ir komerciniams objektams, o didžioji jos dalis numatyta sostinei.

Paskelbus, kad visi naujai statomi pastatai turės būti A energinės klasės, netrūko gąsdinimų, kad nekilnojamas turtas išbrangs, o statytojai nespės tam pasiruošti. Tačiau tereikėjo tik šiek tiek pasimokyti, pradėti dirbti kokybiškai ir Lietuvoje jau netrukus išdygs trečias A++ energinės klasės pastatas ir pirmas turintis Vokietijos pasyvių namų instituto sertifikatą. Minėtas namas – Kaune statomas inovatyvaus būsto projektas „Aeronamai“.

Ar kada nors susimąstėte kaip turėtų atrodyti gyvenamasis namas aerodrome, kuriame kasdien pro langą matome kaip dangų raižo metaliniai paukščiai? Kaune įsikurs aviacijos įkvėptas atviras nekilnojamojo turto projektas „Aeronamai“, kuris šį paveikslą ir siekia nupiešti. Novatoriškas projektas bus nekomercinis, tačiau turi savo tikslų – parodyti visuomenei energiškai efektyvius namo privalumus.

Rytis Kaminskas buvo vienas pirmųjų žmonių, prisilietusių prie Aeronamų koncepcijos. Jis unikalią idėją perėmė tiesiai iš jos autorių rankų ir pavertė „kūnu“. Architektas sukūrė išskirtinę architektūrinę formą, pritaikė inovacijas, kurias šiandien rasime tikrai labai retame name, ir sukūrė unikalų statinį, laužantį energiškai efektyvios architektūros kanonus ir stereotipus.

Jau beveik 10 metų nebuvo tiek spėlionių, ar nesprogs dar vienas nekilnojamojo turto burbulas, kiek jų pasirodė šiais metais. Buvo nemažai argumentų, teigiančių, kad rinka perkaito, kad kainos turi smarkiai kristi. Noriu ir aš prisidėti prie šių pasvarstymų ir prognozių – nes, galų gale, kaip bus iš tiesų, parodys tik laikas.

Aeronamų komanda sveikina visus su Naujais metais ir 2018-aisiais linki polėkio, nevaržomos fantazijos ir atkaklumo, padėsiančio įveikti traukos jėgą. Gero skrydžio!

Nors žemę kloja sniegas, vandens telkinius kausto ledas, jau metus vystomas Aeronamų projektas nestovi vietoje, statybų aikštelėje nuolat zuja 10 ar 15 darbininkų. CITUS projektų vadovas Artūras Žimaila, prižiūrintis Aeronamų statybas sakė, kad baigta maždaug 50 proc. statybos darbų.

Gražesnį sutapimą sunku net būtų sugalvoti: tą pačią dieną, kada visuomenei ir žiniasklaidai buvo pristatytas Aeronamų projektas, pirmą kartą organizuoto konkurso „Žalieji pastatai 2017“ paskelbė žaliausiu Lietuvoje gyvenamuoju pastatu.

CITUS pristato pirmąjį Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse nekomercinį atvirą NT inovacijų projektą „Aeronamai“. Projektas vystomas šalia S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo Kaune, jis skirtas labai specifinei žmonių grupei – aviacijos entuziastams. Projekte pristatomos technologinės ir socialinės inovacijos yra orientuotos į ateities tendencijų formavimą ir edukaciją apie jas.

Tai – pirmasis tinklaraščio įrašas ir jame kviečiame Jus susipažinti su Aeronamais ir išgirsti apie idėją bei tikslus tiesiai iš jo sumanytojo, CITUS įkūrėjo ir vadovo Mindaugo Vanago lūpų.

Sostinėje ketvirtadienio vakarą tryliktą kartą apdovanoti geriausi nekilnojamojo turto projektai Lietuvoje. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos konkurse „Už darnią plėtrą“ geriausio biuro, gyvenamojo ir visuomeninio projekto statulėles pasidalijo Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.

Lapkričio 28 d. vyko Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos organizuojamo kasmetinio konkurso „Už darnią plėtrą“ apdovanojimai, kuriuose CITUS „Miško ardai“ buvo pripažinti geriausiu Ateities projektu.

Išskirtinių būsto projektų bei lanksčių sprendimų verslui vystymo įmonė „Citus“ viename perspektyviausių Vilniaus mikrorajonų, Šnipiškėse, tarp Linkmenų ir Utenos gatvių gyvenamųjų namų projektą.